Pirmas kreditas – nemokamai?
Greitieji kreditai turi vieną nemažą trūkumą – dideles palūkanas. Kaip būtų gerai, jei jos būtų bent dvigubai mažesnės, ar ne? Pasirodo, tai visai realu. Dar daugiau: įmanoma gauti kreditą su nulinėmis palūkanomis! Trumpai tariant, kiek pasiskolinsite, tiek ir grąžinsite. Mat kai kurios įmonės, siekdamos pritraukti naujų klientų, siūlo labai patrauklią paslaugą: pirmą kartą skolinantis, kreditas suteikiamas be palūkanų. Žodžiu, tai beveik tas pats, kas skolintis iš draugų ar artimųjų.
Neįtikėtina! Vos tik dvi ilgakasės sesutės uždainavo, visa salė pasinėrė į euforijos jūrą
Taigi kredito sistema – ekonominių ir piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma. Kredito sistemoje dalyvauja gyventojai, įmonės bei organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai ir pan.). Kredito sistemoje dalyvauja gyventojai, įmonės bei organizacijos, valstybė ir kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai kredito įstaigos (bankai, kredito unijos, kredito kooperatyvai ir pan.). Viena vertus, minėti kredito sistemos dalyviai yra kredito išteklių tiekėjai, kita vertus, kredito išteklių vartotojai. Sudėtingas šios sistemos veikimas pateiktas 2 paveiksle. Kredito sistemoje susiformuoja santykiai tarp: pačių gyventojų; gyventojų ir įmonių, organizacijų; gyventojų ir kredito įstaigų; gyventojų ir valstybės; pačių įmonių, organizacijų; įmonių, organizacijų ir kredito įstaigų; įmonių, organizacijų ir valstybės; pačių kredito įstaigų; kredito įstaigų ir valstybės. Bankas, pasirinkdamas kreditų politiką, turėtų nuspręsti kokias paskolas jam geriau teikti – labai pelningas (su didele palūkanų norma), bet rizikingas, ar saugias, bet mažiau pelningas. Kreditorius siekia gauti kuo didesnį pelną, išlaikydamas atitinkamą saugumo lygį ir palaikydamas reikiamą likvidumą. Visa tai galima reguliuoti pasirinkus atitinkamą kreditų politiką. Ją kurdamas, kreditorius turi nustatyti kokio pobūdžio paskolas teiks savo klientams. Kaip jau minėta, didesniam pelningumui pasiekti palankesnės yra ilgalaikės paskolos, tačiau likvidumo atžvilgiu – trumpalaikės. Kreditorius turi taip suderinti teikiamų paskolų terminus, kad būtų kaip galima aukštesniu lygiu pasiekti vienas kitam prieštaringi tikslai (žr. 3 pav.).[3]. Kreditų politika – taisyklių ir procedūrų rinkinys, padedantis kredito analitikams užtikrinti efektyvius sprendimus reglamentuojant paskolų išdavimo, grąžinimo ir kontrolės procesą, pelno ir rizikos santykius, sudarant kreditų portfelį bei kt. Kreditorius, pasirinkdamas kreditų politiką, turi nuspręsti, kokia prioritetine tvarka sieks šių tikslų. Keliamas sudėtingas uždavinys: gauti didžiausią pelną, palaikyti reikiamą likvidumo lygį ir užtikrinti kreditoriaus saugumą (kad paskolos būtų grąžintos laiku su mažiausiu rizikos lygiu). [1]. Kreditų politikoje yra išdėstoma: pagrindinės tam tikram laikotarpio kreditavimo kryptys; konkretūs kreditinės veiklos rodikliai, užtikrinantys veiklos rentabilumą, likvidumą bei minimalią skolinimo riziką; paskolų išdavimo tvarka, nurodant paskolų suteikimo proceso nuoseklumą, dokumentų, reikiamų paskolai, sąrašą, tipinę paskolos sutartį; paskolos garantijos, grąžinimo taisyklės ir kt. Kreditų politika turi pagrįsti palūkanų normas. Jos nustatomos atsižvelgiant į konkurentų palūkanų normą, pelno normą, rizikos dydį, paskolos galiojimo terminą, atsiskaitymo valiutą, kreditoriaus ir paskolos gavėjo santykius ir kitus veiksnius. 1.4. Kreditų rūšys Bankų kreditas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis kreditas (bankas–skolininkas) yra populiariausias, o kreditavimas per tarpininką yra mažiau populiarus. Bankų kreditavimo sistema apima principus, kreditavimo objektą, paskolos suteikimo bei grąžinimo mechanizmą, taip pat kontrolę. Išduodamas kreditą bankas laikosi ir kredito grąžinimo, mokumo principų, nustato kokiems tikslams kreditas bus panaudojamas, kokiam laikotarpiui. Bankas, suteikdamas kreditą paprašo užstato. Užstatas – tai materialinė garantija kredito grąžinimui. Kreditas yra suteikiamas laikinam naudojimuisi. Kredito trukmė skaičiuojama nuo paskolos gavimo momento iki jos grąžinimo. Pagal naudojimosi laikotarpį bankų kreditai yra skirstomi į trumpalaikius (iki vienerių metų) ir ilgalaikius (virš vienerių metų). Valstybinis kreditas atspindi tokius kreditinius santykius, kuomet valstybė akumuliuoja pinigines lėšas grįžtamumo principu finansuoti valstybės išlaidoms. Šiuo atveju kreditoriai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, skolininkas – valstybiniai organai (finansų ministerija, vietinės valdžios organai). Pagal trukmę yra: trumpalaikiai (iki vienerių metų); ilgalaikiai (virš metų). Priklausomai nuo formos bei apiforminimo tvarkos kreditas gali būti obligacinis bei neobligacinis (iždo vekseliai, centrinio banko kreditas valstybės biudžetui). Komercinis kreditas – tai tradicinis susitarimas tarp įmonės–pardavėjo (kreditoriaus) ir pirkėjo (skolininko). Kreditas suteikiamas prekine forma. Esant komerciniam kreditui, kreditinių santykių dalyvių susitarimu, skolininkas skolą padengia vekselių forma. Vekselis – tai raštiškas skolininko įsipareigojimas kreditoriui (arba kreditoriaus įsakymas skolininkui) sumokėti nurodytą sumą nustatytu laiku. Hipotekinis kreditas (kai kur ipotekinis) – tai toks ilgalaikis kreditas, kuriam gauti reikia užstato. Užstatas – tai įsipareigojimų įvykdymo garantas kreditoriui. Tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų apmokėti skolą, kreditorius gali išgauti savo reikalavimus iš užstatyto turto. Todėl suteikiama paskola turi būti mažesnė nei užstatytas turtas (60 – 80 proc.). Hipotekos objektas – nekilnojamas turtas ( žemė, butai, namai, statiniai ), kitos prigimties turtas ( vertybiniai popieriai, taupomosios sąskaitos ir kt). Hipotekos kreditoriais gali būti komerciniai bankai, specialios ipotekos kompanijos, ipotekos bankai ir hipotekos davėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys turintys savo nuosavybėje ipotekos objektą. Yra išskiriama daugybė hipotekos tipų ir rūšių: pagal užstato tipą (žemė, teisė į nekilnojamą turtą, statomi objektai); pagal paskolos grąžinimo metodus (periodiniai įnašai, kintami įnašų dydžiai); pagal registraciją (pirminė) ir kt. [18]. Vartotojiškas kreditas. Bankas teikia vartotojišką paskolą. Tokio tipo paskolos gali būti apmokomos bendru mokėjimu (lump-sum) termino pabaigoje, bei išsimokėtinos paskolos (instalment loans). Vartotojiškos paskolos paprastai yra naudojamos : vartojimo reikmėms įsigyti; namams, butams remontuoti; mokymosi, gydymo išlaidoms padengti; mokesčiams sumokėti; atostogoms, kelionės išlaidoms apmokėti; nekilnojamam turtui įsigyti, kitoms asmeninėms išlaidoms padengti. Bankinio kredito pagrindinės formos pagal susitarimą yra tokios L. Juozaitienė, A.V. Rutkauskas, V. Aleknevičienė ir kt.: Skubus kreditas (suteikiamas skolininkui laikotarpio pradžioje, palūkanos jam skaičiuojamos nuo visos sumos, o pagrindinė kredito suma padengiama periodiniais įnašais arba vienkartiniu mokėjimu laikotarpio pabaigoje); Kreditinė linija (palankumo kreditas) – tai banko įsipareigojimas suteikti sutartyje numatytą pinigų sumą pagal skolininko reikalavimą, skolinimo laikotarpis dažniausiai iki vienerių metų arba projektui įgyvendinti. Kreditinė linija atveria klientui palankias skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Kredito linija – trumpalaikės paskolos forma. Jei įmonei suteikta kredito linija, galima pasiskolinti visą ar dalį iš anksto numatytos sumos nieko neįkeičiant ir nepildant papildomų dokumentų. Palūkanos mokamos tik už panaudotą kreditinės linijos dalį; Overdraftas (sąskaitos kreditavimas) – tai kreditas, kurį įmonė gali gauti pagal pirmąjį pareikalavimą už palūkanas, priklausančias nuo sutarties sąlygų. Tai banko mokama pinigų suma, viršijanti aptarnaujamos įmonės einamosios sąskaitos likutį. Paprastai nustatoma riba arba limitas, kurios klientas negali viršyti. Todėl overdraftas iš tiesų nėra paskola, o finansinė priemonė įmonės laikinam nemokumui kompensuoti. Už šią neatidėliotiną paslaugą bankas ima padidintus procentus. Padidintos palūkanos skaičiuojamos ir mokamos už kiekvieną įsiskolinimo dieną. Esant ilgesniam piniginių lėšų stygiui tikslinga įsiforminti įprastą kreditą su normalia palūkanų norma. Kreditinės linijos ir overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį; mokamosios kortelės, kurios yra atsiskaitymo negrynais pinigais priemonė ir galimybė gauti kreditą. Kortelės įsitvirtino mažmeninėje prekyboje.

Laukiniai vakarai. Bare sėdi trys jaunuoliai ir apie kažką kalbasi. Netrukus įeina senas koubojus, prieina prie baro ir užsisako viskio. Po kurio laiko prieina prie vaikinų ir drebia vienam iš ju:
- Aš p…. tavo motina !!!!
Iš vaikinu puses jokios reakcijos. Kaubojus grįžta prie baro… Po kurio laiko vėl prieina prie trijules:
- Aš p… tavo motina per šikną!!!!!
Vėl jokios reakcijos. Kaubojus, nieko nepešęs, grįžta prie baro. Po keliu taurelių vėl juda prie trijules:
- Tavo motina man čiu@$# !!!!!
Atsisuka pats stambiausias iš trijų, idėmiai pasižiūri i kaubojų:
- Tu jau girtas, tėvai….. Einam geriau namo.

Isėda narkoša į traukinį. Sėdi, sėdi. Tyla. Narkošai atsibodo, tai tas ir klausia:
-Kas pametė 10 LT?
Tyla. Tas ir vel:
-Dar karta klausiu, kas pametė 10 LT?
Tyla. Tas:
-Paskutiny karta klausiu, kas pametė 10 LT.
Prie jo prieina bobute. Ji ir sako:
-Taj čia turbut aš ,vaikeli, busiu pametusi.
-Taj ko sėdi ,sene, ejk ir ieškok!- atsako narkomanas.

Ankstus rytas. Studentas atsibunda po vakarykščių išgertuvių. Galvą skauda, sunku… Staiga prisimena, kad vėluoja į egzaminą. Greit apsirengia, visas pagiringas nusigauna iki Universiteto… Nueina į auditoriją… Paima bilietą… Pabando spręsti… Supranta, kad nieko nesigauna… Ima žvalgytis, paprašo “špargalkių”… Pasiklausia to, pasiklausia ano… Ateina egzamino pabaiga, studentas eina pas dėstytoją.. Priduoda darbą…
Dėstytojas greitosiomis pažiūri ir sako:
- Gerai, parašyta nekaip, bet 5 įrašysiu. Duok atsiskaitymų knygelę.
Studentas paduoda. Dėstytojas į ją pažvelgia ir sako:
- Na, daug esu matęs… Bet kad antrakursis fizikas ateitų į ketvirtakursių medikų egzaminą… To dar nemačiau…

Facebook'o komentarai