Pirmas kreditas – nemokamai?
Greitieji kreditai turi vieną nemažą trūkumą – dideles palūkanas. Kaip būtų gerai, jei jos būtų bent dvigubai mažesnės, ar ne? Pasirodo, tai visai realu. Dar daugiau: įmanoma gauti kreditą su nulinėmis palūkanomis! Trumpai tariant, kiek pasiskolinsite, tiek ir grąžinsite. Mat kai kurios įmonės, siekdamos pritraukti naujų klientų, siūlo labai patrauklią paslaugą: pirmą kartą skolinantis, kreditas suteikiamas be palūkanų. Žodžiu, tai beveik tas pats, kas skolintis iš draugų ar artimųjų.
Savanoriai išgelbėjo kalytę nuo neišvengiamos mirties. Tačiau TO jie nesitikėjo…
Pirmas kreditas nemokamai vis dažniau ir dažniau reklamos vilioja eilinius skolintojus. Šios akcijos iniciatoriai yra ne kas kita, kaip greitųjų kreditų bendrovės, kurios siūlo pirmą nemokamą kreditą internetu, t.y. kreditą be palūkanų.[8]. Norint įsigyti didesnį pirkinį, tačiau einamuoju laiku trūkstant lėšų, vartotojai dažniausiai griebiasi lengviausios išeities – greitai išduodamų vartojamųjų kreditų. Tad nesistebėtina, kad vartojamieji kreditai Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje yra dažniausiai išduodama paskolos rūšis. Kadangi vartojamųjų kreditų skolinama suma yra mažiausia iš visų galimų paskolų rūsių (tačiau dėl didesnės rizikos-palūkanų norma didesnė), norint Lietuvos piliečiui ja pasinaudoti tereikia turėti 18 metų ir gauti nuolatines pajamas. Ir štai, ilgai laukti nereikėjo. Sunkmetis iš Lietuvos dar nepasitraukė, o pavieniai bankai jau trimituoja apie atsuktą vartojamųjų paskolų čiaupą. Kartu su jais naujus klientus vilioja ir kredito unijos, kurios iki šiol paskolų rinkoje buvo šešėlyje. Tačiau ar Lietuvoje dar yra tokių, kurie gali imti vartojamąsias paskolas? Finansinių sunkumų prispausti žmonės per krizės šėlsmą gelbėjosi rydami greituosius kreditus, tačiau gelbėjimo ratas nemažai daliai tapo inkaru. Palyginti nedideles sumas skolinančios nereguliuojamos bendrovės užkrauna tokias palūkanas, kad skola pučiasi neįtikėtinais tempais.[10]. Dabar jau galima konstatuoti – greitųjų kreditų įmonės išnaudojo savo progą: bankai neskolino, gyventojai, susidūrę su laikinais sunkumais, ieškojo greitų išeičių ir itin brangiomis paskolomis kamšė skyles. [11]. Greitųjų kreditų banga Lietuvą apniko vos prieš porą metų. Šiuo metu yra šimtai bendrovių suteikiančių smulkias vartojamąsias paskolas iki 1000 litų. Daugelyje tokių bendrovių norint gauti kreditą nereikia net pasirodyti jų biure pasirašyti sutartį – paskolos suteikiamos paspaudus vos pora pelės klavišų ar išsiuntus SMS žinutes. Dėl aukštos tokių paskolų rizikos, suviliotiems lengvų ir greitų pinigų uždedamos milžiniškos palūkanos. Greitųjų kreditų skyrimo tvarka tampa vis griežtesnė: pasak GVKA (Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacija) direktorės Kristinos Nemaniūtės šiai dienai yra atmetama nuo 30 iki 60 procentų prašymų išduoti greituosius kreditus. 2009 metų pradžioje atsirado daugiau įrankių, kurie padeda vertinti klientų mokumą, t.y. galimybe patikrinti duomenis „Sodroje“ ir Greitųjų vartojimo kreditų biuras, kur asociacijos narės tarpusavyje keičiasi informacija apie jų klientų finansinius įsipareigojimus. Taip pat dėl nevaldomų greitųjų kreditų suteikimo įmonių Lietuvoje sąlygų jau kyla susirūpinimas ir valdžios institucijose – planuojama įstatymais apriboti jų skyrimą ir patvirtinti palūkanų ribas, kurios neturėtų būti daugiau nei 50% aukštesnės, nei įprastų vartojamųjų paskolų.[10]. 1. KREDITAI 1.1. Kas yra kreditas? Kreditinių santykių prielaidos susiformavo dar pirmykštėje bendruomenėje jos nariams persiskirstant pagal turtinius požymius. Piniginių santykių bei vertės plėtra sudarė galimybę plėtotis ir kreditiniams santykiams. Kreditas (lot.k. creditum reiškia paskolą, skolą) – komercinis pasitikėjimas ir prekių arba pinigų skolinimas už palūkanas. Veikiant kreditiniams santykiams, aktyviai perskirstomos šalies laisvos finansinės lėšos, siekiant kuo racionaliau panaudoti skolintas lėšas, o tai jos ekonomikai labai naudinga. Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (paskolos davėjas, skolintojas) ir skolininkas (paskolos ėmėjas), ir kiekvienas jų turi savus ekonominius interesus.[2]. Taigi, Kreditas yra tam tikra pinigų suma, kurią finansinė institucija skolina fiziniam ar juridiniam asmeniui ir numato sąlygas, susijusias su jos vartojimu ir grąžinimu. Išskiriami 2 pagrindiniai kreditų tipai: būstui, automobiliui ir kitoms prekėms įsigyti suteikiama paskola; mokėjimo kortelės savininkui suteikiamas kreditas, kurį galima išleisti pagal poreikius: dalimis, įsigyjant skirtingas prekes ar paslaugas skirtingose parduotuvėse. [6]. 1.2. Kredito funkcijos ir principai Pagrindinės kredito funkcijos: Tai kreditinių išteklių formavimas ir jų panaudojimas paskolų forma; Pakeičiamoji. Apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditiniais pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami atsiskaitymais negrynais pinigais, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiuose bankuose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyvartinio kapitalo apyvartumas; Kontrolinė. Kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė, nes kreditinės operacijos dažniausiai atliekamos bankuose. [4] Tiek lietuvių autoriai, tiek užsienio šalių ekonomistai išskiria šias pagrindines vidaus kredito formas:. Šiuo atveju valstybė naudoja gyventojų lėšas, laikomas taupomajame banke, taip pat valstybinio socialinio draudimo lėšas. Be to, valstybė gali išleisti vidaus paskolos obligacijas. Bankinis. Bankai teikia kreditus įmonėms, organizacijoms ir gyventojams. Vartotojiškas. Jį gauna gyventojai pavyzdžiui, buto statybai ar jo remontui. Šis kreditas teikiamas prekinėje formoje tiekėjo pirkėjui, atidedant mokėjimą tam tikram laikotarpiui už parduotas prekes ar teiktas paslaugas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuo 1992 m. birželio 30d. valstybinėms, valstybinėms akcinėms, akcinėms, privačioms įmonėms ir organizacijoms leidžiama parduoti viena kitai prekes kreditan. Komercinį kreditą galima teikti išrašant vekselius. Pažymėtina, kad Lietuvos respublikos finansų ministerija dar neapsirūpinus krašto ūkio kreditavimo vekselių blankais. Pagal šią formą viena valstybė teikia kreditą kitai valstybei. Kreditavimo tikslai. Verslo paskolos kaip investuotojų (skolintojų) pinigai gali būti skolininko panaudoti: 1) materialiniams ištekliams įsigyti, 2) investiciniams projektams finansuoti, 3) ūkinei komercinei veiklai finansuoti, 4) vertybiniams popieriams, prekiniams ir kitiems dokumentams apmokėti, 5) mokesčiams ir kitiems mokėjimams atlikti, 6) naujoms įmonėms įsigyti, 7) filialams, atstovybėms užsienyje atidaryti ir finansuoti ir pan. Paskola apyvartiniam kapitalui yra skirta įmonės apyvartinio kapitalo poreikiams tenkinti ar verslui plėtoti. Jei įmonės banko sąskaitai suteiktas kredito limitas, galima bet kuriuo metu pasiskolinti iš anksto nustatytą pinigų sumą iš įmonės banko sąskaitos ir tam tikrą laiką turėti neigiamą banko sąskaitos likutį. Kredito pagalba perskirstomi laikinai laisvi piniginiai ištekliai, kurie panaudojami versle arba asmeniniam vartojimui. Kreditas yra komercinių partnerių pasitikėjimas skolinant pinigus arba prekes už palūkanas. Kreditiniai santykiai susidaro perskirstant šalyje finansinius išteklius. Laisvų lėšų kaupimas ir jų perskirstymas sudaro galimybę lanksčiai ir efektyviai naudoti ūkyje laikinai laisvas lėšas.

- Veidrodėli veidrodėli, kas pasaulyje gražiausia?
- Pasitrauk, nematau…

Gyveno kartą žmogus, fanatiškai įsimylėjęs boksą. Artėja pasaulio sunkaus svorio profesionalų finalinė dvikova. Žmogus svarbiausiam metų įvykiui ruošiasi iš anksto: patikrina televizorių, apmoka kabelinės televizijos sąskaitas, iš ryto keliauja į žuvų turgų ir nusiperka šviežiausių krevečių, o alus jau kelias dienas stovi šaldytuve. Prieš pusvalandį iki dvikovos jis išverda krevetes, prie televizoriaus ant idealiai švaraus staliuko pastato specialų, ypač patogų rankai alaus bokalą. Likus penkiom minutėm iki transliacijos ant staliuko garuoja krevetės, šalia – aprasoję alaus buteliai. Žmogaus laukia puikus vakaras – 12 raundų bokso! Prasidėjus kovai, jis pakelia bokalą su putojančiu šaltu alumi prie lūpų ir staiga – nokautas! Kova baigta! Praejus 10 sekundžių! Vis dar laikydamas vienoje rankoje krevetę, kitoje – bokalą, jis nustėrusiu žvilgsniu pasižiūri į žmoną. O ji paklausia:
- Na, dabar tu mane supratai?

Vieną dieną laboratorinis triušis pabėga iš savo narvo, ir išbėga į gamtą. Pirmą kartą jis paragauja švežios žolytes. „nu geras, toks skonis,“ pagalvoja triušis. Belakstydamas, jis sutinką laukinį triušį. Jam sako „klausyk aš ką tik pabėgau iš laboratoijos, ką, jūs triušiai, veikiat?“
„Mes valgom šviežias morkas, iš privačių sklypų,“ atsako laukinis triušis. Taigi, jie praleidžia kelias valandas valgydami morkas. „Ką dar jus veikiat?“ – vėl klausia triušis. „Mes valgom šviežius kopūstus,“ jam atsako laukinis triušis. Taigi jie kelias valandas praleidžia valgydami kopūstus. „Čia yra fantastika!“ – sako laboratoinis triušis. „Tai ar pasiliksi su mumis gyventi?“, paklausia vienas vienas iš laukinių triušių.
„Aš čia turėjau smagų laiką, bet neliksiu“.
„Bet mes galvojom, kad čia tau labai patiko…“ -nustebe sako laukiniai triušiai.
„Jo čia yra labai fainai,“ atsako jiem triušis „bet jau metas grįžti atgal į laboratoriją, žiauriai noriu parūkyti.“

Facebook'o komentarai