Pirmas kreditas – nemokamai?
Greitieji kreditai turi vieną nemažą trūkumą – dideles palūkanas. Kaip būtų gerai, jei jos būtų bent dvigubai mažesnės, ar ne? Pasirodo, tai visai realu. Dar daugiau: įmanoma gauti kreditą su nulinėmis palūkanomis! Trumpai tariant, kiek pasiskolinsite, tiek ir grąžinsite. Mat kai kurios įmonės, siekdamos pritraukti naujų klientų, siūlo labai patrauklią paslaugą: pirmą kartą skolinantis, kreditas suteikiamas be palūkanų. Žodžiu, tai beveik tas pats, kas skolintis iš draugų ar artimųjų.
Viešas mados demonstravimas sulaukė policijos pareigūnų dėmesio
Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“. „Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys. G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Remdamasis kiekybiniais statistikos ir ekonometrijos metodais, istorikas mėgina įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje, tų tautų turėtą nagrinėjamu laikotarpiu. Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisija nutarė siūlyti Lietuvos banko valdybai ir Lietuvos mokslų akademijai už šią monografiją skirti 2015 m. Vlado Jurgučio premiją. G. Vaskelos darbą komisijai nominavo Lietuvos istorijos institutas. Vlado Jurgučio premiją 1997 m. įsteigė Lietuvos bankas, pažymėdamas profesoriaus, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija skiriama už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse. Bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos bankas Vlado Jurgučio premiją skiria nuo 2008 m. Šiuo metu premija siekia 15 000 eurų. Pagal premijos skyrimo nuostatus, premijos laureatas viešai skelbiamas Vlado Jurgučio gimimo dieną – lapkričio 5 d. Premijos laureatas bus pagerbtas šių metų gruodžio mėn. Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame iškilmingame premijos įteikimo renginyje, Vilniuje. Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922– 1929 m.) vadovavęs Lietuvos bankui ir visai šalies pinigų politikai. Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams. Šaltinis: Lietuvos Bankas Paskolų rizika Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui Lietuvoje sparčiai paplito ir išpopuliarėjo įvairių rūšių paskolos. Televezijoje, spaudoje ir internete pilna reklamų, kurios skamba taip: „Pirma paskola nieko nekainuoja“, „Skolinkis dabar - atiduok vėliau“, „Greita paskola“, „Paskola be užstato“ ir kt. Iš pirmo žvilgsnio skamba labai nekaltai ir geranoriškai, tačiau už viso to slypi didelė grėsmė prasiskolinti ir dar labiau nuskursti, kadangi už paskolas reikia mokėti gana nemažas palūkanas (ypač už greitąsias paskolas). Tuo tarpu žmonės lydimi sunkmečio imasi visokių veiksmų savo reikmėms patenkinti ar netgi pragyventi. Taip galima įbristi į paskolų liūną, iš kurio, gaunant minimalų atlyginimą, išlipti labai sunku, o paskolos lieka ir palūkanos laiku negražinus paskolos vis auga. Klientui tapus nemokliam, savo vaidmens imasi anstoliai, kurie išieško skolininko turtą ir taip atneša dar didesnį pelną paskolų kompanijoms. Didelė rizika imant paskola yra tada, kai paskolos suma yra labai didelė, kai paskolos terminas yra ilgas laikotarpis ir kai asmuo, imantis paskolą, negali užtikrinti savo finansinės padėties keletui metų į priekį. Imant paskolą yra labai svarbu atidžiai perskaityti ir išanalizuoti paskolos sutartį, nes yra bankų, kurie pasilieka teisę keisti (be kliento žinios) paskolų palūkanas. Todėl ruošiantis imti paskolą nevertėtų niekur skubėti ir išsirinkti sau priimtiniausią pasiūlymą ir banką bei atidžiai perskaityti sutartį. Kitas svarbus dalykas – skirtumas tarp greitųjų, internetu teikiamų paskolų ir paskolų, teikiamų banke. Atrodo, kad „ pasiimti“ paskolą yra žymiai greičiau, papraščiau ir naudingiau. Žinoma, sutaupoma laiko (paskolą galima gauti suvedus savo duomenis ir kelis kartus bakstelėjus kompiuterio pelę, neiškeliant kojos iš namų), nereikia stovėti eilėse, pasirašinėti daugybės popierių ar netgi kelis kertus eiti į banką, nes neretai paskola banke nesuteikiama tą pačią dieną beto paskolą galima gauti bet kuriuo paros metu (visą parą). Tačiau už viso to slypi palūkanų dydis. Pasirodo, kad imant paskolą banke yra žymiai mažesnės palūkanos, nei paskolų teikiamų internetu. Taigi kiekvieną kartą prieš imant paskolą reikia pagalvoti ar sugebėsite ją grąžinti laiku, ar apskritai sugebsite ją grąžinti ir ar neįmanoma apseiti be jos. Galbūt Jūsų draugai ar giminaičiai galėtų pagelbėti paskolindami ir nereiktų bristi į paskolų ir didelių palūkanų liūną. Valstybės remiamos būsto paskolos Valstybės remiamos būsto paskolos yra skirtos socialiai remtiniems asmenims tenkinti būsto poreikius (pirkti, rekonstruoti arba statyti). Už socialiai remtinus žmones pati valstybė bankui grąžina 10 -20 proc. nuo paskolos sumos. Šios paskolos suteikiamos litais ir eurais, o minimalus paskolos laikotarpis yra 5 metai, maksimalus 40 metų. Asmuo, kuris nori gauti valstybės remiamą būsto paskolą turi pristatyti savivaldybės, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, išrašytą nustatytos formos pažymą ir kitus reikalingus dokumentus. Ši pažyma bankui turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos. Valstybės remiamos būsto paskolos- skirtos socialiai remtiniems asmenims tvarkyti būsto poreikius (pirkti, rekonstruoti arba statyti). Už socialiai remtinus žmones valstybė bankui grąžina 10 -20 proc. nuo paskolos sumos. Šios paskolos suteikiamos litais arba eurais, o minimalus paskolos laikotarpis - 5 metai, maksimalus - 40 metų. Valstybės remiamą būsto paskolą Lietuvoje teikia „Swedbank“. Šią valstybės remiamą paskolą gali gauti asmenys, kurie turi teisę į valstybės paramą būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti. Asmenys ir šeimos gali gauti įvairaus dydžio paskolas ( iki 300 000 Lt). Šių paskolų dydis priklauso nuo pastovių kliento gaunamų mėnesio pajamų bei nuo jau turimų įsipareigojimų dydžio ir nuo perkamo būsto rinkos vertės, amžiaus (arba statomo būsto sąmatinės vertės). Norint gauti valstybės remiamą būsto paskolą reikia pristatyti savivaldybės, kurioje esi deklaravęs savo gyvenamąją vietą, pažymą apie tai, kad gali pretenduoti į subsidiją bei kt. Reikalingus dokumentus. Būsto paskolos – tai ilgalaikės paskolos, imamos įsigyti, statyti, remontuoti ar rekonstruoti būstui. Būsto paskolos yra teikiamos su kintama palūkanų norma. Būsto paskolos yra teikiamos daugelyje Lietuvos bankų („DnbNord“, „Swedbank“, „Snoras“, „Ūkio bankas“, „Citadele“, „Šiaulių bankas“, „Medicinos bankas“ ir kt.), tačiau kiekvienas bankas turi skirtingas palūkanų normas, teikia skirtingas paskolos sąlygas, todėl prieš imdami būsto paskolą pasidomėkite, kuris bankas teikia Jums priimtiniausias sąlygas. Paskolos grąžinimo užtikrinimu gali būti nekilnojamojo turto įkeitimas. Kaip papildomas paskolos grąžinimo užtikrinimas gali būti kiti bankui priimtini užtikrinimo būdai (pvz. lėšų sąskaitoje ar vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų laidavimas). Siūlomą įkeisti turtą yra įvertina turto vertintojai. Pastaruoju metu būsto paskolos yra vienos iš dažniausiai imamų paskolų, nes ne kiekvienas eilinis žmogus išgali susitaupyti pinigų sumą, reikalingą būstui įsigyti be benko paskolos pagalbos. Taigi atsiradus nuosavo būsto poreikiui žmonės ima paskolas iš bankų. Būsto paskolos yra populiarios visame pasaulyje, todėl Lietuva – ne išimtis. Būsto paskolos suteikiamos, ne tik namui ar butui pirkti, bet taipogi pirkti sklypui, renovuoti, atnaujinti jau turimą būstą. Būsto paskolą gali gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai sulaukę pilnametystės (18 metų) ir turintys pastovias pajamas. Tačiau yra bankų, kurie būsto paskolas teikia nuo 21 metų. Jeigu asmeniui yra reikalinga didesnė paskolos suma nei numatyta, jam reikalingas nekilnojamas turtas arba kitas turtas, kurį jis galėtų įkeisti arba laiduotojas. Laiduotojas gali būti ir fizinis arba juridinis asmuo. Esant laiduotojui yra galimybė gauti didesnį kreditą. Tokiu atveju laiduotojas sudaro sutartį, kurioje nustatomi jo įsipareigojimai kreditoriui jei skolininkas, už kurį jis laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo pareigos grąžinti sumą. Informacija apie laiduotoją nustatyta tvarka perduodama priežiūros institucijoms ir laidavimas laikomas finansiniu įsipareigojimu. Dėl to laiduotojas gali turėti problemų imdamas kreditą pats, nes apie savo prievolę dažnai būna pamiršęs ir nenurodo jos pildomoje kredito paraiškoje. Ir nors skolininkas sėkmingai vykdo savo skolinius įsipareigojimus, bet laidavimas nėra pasibaigęs ir todėl laiduotojas negali pats gauti paskolos. Būsto paskolos dydis priklauso nuo norinčiojo gauti paskolą pastovių pajamų ir nuo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės, kurį jis nori įkeisti. Įkeisti galima ir nelilnojamajį turtą, kurį planuojama įsigyti už paskolą. Vidutinė būsto paskolos suma yra apie 200 000 Lt, o norit gauti didesnę paskolos sumą reikia papildomo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arba laiduotojo. Lietuvos bankai paskolas būstui teikia litais arba eurais. Būsto paskolos grąžinimo terminas gali būti nuo 10 iki 40 metų. Terminą paskiria bankas atsižvelgdamas į kliento finansines galimybes, kaip greitai sjis sugebės grąžinti paskolą. Taip pat bankas atsižvelgia ir į kliento, norinčio gauti paskolą amžių, jei jam yra 50 metų, tai bankas tikrai nesuteiks jam paskolos 30 – 40 metų, automatiškai paskolos grąžinimo laikotarpis sutrumpės. Paskolos palūkanos nustatomos kiekvienam klientui atskirai, nes skiriasi amžius, finansinė būklė ir kt. Palūkanų norma susideda iš banko nustatytos kintamos arba banko nustatytos nekintamos palūkanų normos. Palūkanos yra dviejų rūšių: kintamosios ir fiksuotosios. Būsto paskolos gražinimo sąlygos gali būti skirtingos priklausomai nuo banko paskolos todėl įmokas jau galima pradėti mokėti jau sekantį mėnesį nuo paskolos gavimo pradžios arba paskolos gražinimą galima atidėti. Viskas priklauso nuo to, kokias paskolos gražinimo sąlygas klientui suteikia bankas. Būsto paskolą galima grąžinti dviem būdais: pastoviųjų įmokų metodu (kai mokama lygiomis dalimis kas mėnesį ir paskola ir palūkanos) arba linijiniu metodu (kai paskolagrąžinama lygiomis dalimis, o palūkanos mokamosi už naudojimosi kreditu dienų skaičių).

Žmogėdra prie mirštančios savo senelės:
- Sudie, senele.
- Sudie anūkėli. Valgyk greičiau, nes atšalsiu.

- Girdėjai, mūsų name gyvenantis profesorius petras – pederastas!..
- Vo geras. Ir ko tik nesužinai apie žmones… Pusė metų kartu miegam, bet nežinojau, kad jis profesorius…

Karinis komisariatas Rusijoje.
- Drauge pulkininke, aš negaliu tarnauti armijoje, aš homoseksualistas.
- O kaip jūs tai galite įrodyti?
- Nusirenkite…

Facebook'o komentarai